statvarpis

statvar̃pis, -ė adj. (2) 1. su stačiomis varpomis: Rugiai ilgvarpiai ir statvar̃piai Ggr. 2. dengtas varpomis į viršų (apie stogą): Statvar̃pis stogas stova penkiasdešimt metų, žemvarpis stogas mažiau testova Šts.